- virgėti
- virgė́ti, vìrga, -ė́jo intr. KŽ; Rtr 1. judėti, drebėti, virpėti, mirgėti: Kad vėjelis pūtė, lapeliai virgė́jo (d.) Š(Tvr). 2. nenustygti vietoje, šokinėti (ppr. iš džiaugsmo): Šuo džiaugdamas juda, vìrga Š. \ virgėti; suvirgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
